Psichoterapija

Egzistuoja įvairių psichoterapijos krypčių. Nepriklausomai nuo krypties, psichoterapiją gali taikyti psichologas - psichoterapeutas ir psichiatras - psichoterapeutas. Tai specialistai, turintys psichologinį arba medicininį išsilavinimą ir baigę podiplomines universitetines psichoterapijos studijas.

Psichoterapija yra gydymo būdas, kurio metu kaip pagrindinė gydymo priemonė naudojamas bendravimas ir kuriamas saugus ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto.

Psichodinaminėje psichoterapijoje siekiama ženkliai gilesnės problemų analizės nei psichologinėje konsultacijoje, aiškinamasi sąmoningi ir nesąmoningi žmogaus elgesio motyvai, siekiama ženklesnių ir ilgalaikių pokyčių asmenybės struktūroje.

Psichodinaminės psichoterapijos tikslas - padėti suprasti ir keisti jausmų suvokimo bei reiškimo, mąstymo ir elgesio būdus, kurie sukelia simptomus, blogina gyvenimo kokybę, gadina tarpasmeninius ar darbinius santykius ir ilgaainiui nejuntama gyvenimo prasmė arba kyla stiprūs vidiniai konfliktai.

Psichodinaminė psichoterapija yra skirstoma į:

  • trumpalaikę - 10-20 sesijų
  • vidutinę - 1-2 metai
  • ilgalaikę - daugiau nei 2 metai

Paprastai psichoterapija reikalinga ir naudinga, kai:

  • egzistuoja ilgalaikės/užsitęsusios problemos
  • egzistuoja bendravimo sunkumai; pasitikėjimo savimi stoka
  • jaučiatės vieniši
  • nematote gyvenimo prasmės
  • jaučiate, kad Jūsų gyvenimo kokybė yra bloga
  • patiriamas ilgalaikis stresas
  • atsiranda "perdegimo" simptomų
  • patiriami trauminiai įvykiai: netektys; skyrybos; prievarta ir kt.
  • diagnozuojamos lėtinės ligos
  • atsiranda psichosomatinių simptomų arba ligų: hipertoninė liga; opaligė; neurodermitas; bronchinė astma; reumatoidinis artritas ir kt.
  • apima nerimas; įvairios baimės; depresija
  • atsiranda panikos atakos;
  • galvojate apie savižudybę;

Psichoterapijos metu visi Jums rūpimi klausimai ir problemos, dabartinė gyvenimo situacija aptariamos per pirmas tris konsultacijas. Jų metu:

  • aptariama Jūsų gyvenimo istorija ir dabartinė situacija
  • išsiaiškinamos problemų/simptomų priežastys
  • aptariami galimi būdai/planas, kaip jas spręsti
  • laukiamas ir galimas terapijos rezultatas
  • Jūsų motyvacija ir įsipareigojimas dirbti su problemomis
  • terapijos trukmė, vieta, dažnumas, pradžios ir pabaigos sąlygos
  • mokestis už konsultacijas

Psichoterapeuto pagrindiniai įsipareigojimai ir atsakomybė:

  • profesinis pasirengimas
  • laikymasis psichologo profesinės etikos normų
  • konfidencialumo užtikrinimas
  • įsipareigojimas neturėti su pacientu jokių kitokių santykių psichoterapijos metu ir po psichoterapijos pabaigos

Kaip atskirti, kada reikalinga psichologinė konsultacija, o kada psichoterapija?

Dažniausiai psichologinės konsultacijos žmonės kreipiasi, kai iškyla konkreti juos neraminanti problema, kurią dažnai yra įsisąmoninę, tačiau be specialisto negali išspręsti.

Problema gali atrodyti neišsprendžiama dėl keleto priežasčių:

  • asmuo yra "užstrigęs" arba nuolat kartoja tuos pačius elgesio modelius, kurie dabartinėje situacijoje yra visiškai neefektyvūs;
  • asmuo stokoja gilesnių psichologinių žinių, todėl kreipiasi pas specialistą, norėdami visapusiškai apsvarstyti esamą problemą/situaciją;
  • asmeniui reikalingas emocinis palaikymas, padrąsinimas, norint įgyvendinti savo sprendimus arba įveikti sunkumus keliančias situacijas.

Psichoterapija reikalinga, kai egzistuoja ilgalaikės ir gyvenimo kokybę mažinančios problemos. Dažnai būna, jog kitų sričių specialistai nediagnozuoja jokių sutrikimų, tačiau asmuo jaučiasi prislėgtas, nelaimingas, išgyvena įvairius jausmus, kuriuos sunkiai toleruoja.

Psichoterapija padeda, kai asmuo turi elgesio ir bendravimo problemų, jaučiasi vienišas, stokoja pasitikėjimo savimi. Psichoterapijos pagalba lengviau išgyvenamos įvairios emocinės krizės: netektys; skyrybos; ligos ir kt.

Jeigu reikalinga, psichoterapija derinama ir su medikamentiniu gydymu, tačiau jį skiria gydytojas psichiatras.

Kaip psichoterapija padeda?

Psichoterapijos metu vyksta intensyvus bendravimas tarp kliento ir psichoterapeuto. Jos metu dažnai iškyla įvairūs jausmai, kurie realiame kliento gyvenime gali būti slopinami ir nereiškiami, todėl atsiranda nemažai sunkumų įvairiose gyvenimo srityse: darbe, šeimoje; draugų rate ir pan.

Nėra lengva atpažinti ir įvardinti savo jausmus, o dažnai ir suprasti, kokią įtaką tai daro gyvenimui. Labai dažnai neįvardintas nusivylimas, pyktis, liūdesys, prisirišimas ir kt. gali sukelti pykčio protrūkius, savęs kaltinimą ir nuvertinimą bei mažesnį efektyvumą įvairiose srityse.

Todėl psichoterapija padeda asmeniui susivokti savo jausmuose, išreikšti juos žodžiais, taip pat suteikia daugiau pasirinkimo laisvės ir atsakomybės, priimant sąmoningus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose.

Dažnai pasiekiama, jog ilgainiui asmuo lengviau susitvarko su stresą keliančiomis situacijomis gyvenime, užmezga pilnaverčius santykius, lengviau priima sprendimus.

Kaip vertinti pagalbos efektyvumą?

Pirmiausiai norisi paminėti, jog Jūs turite gerai jaustis ir pasitikėti su Jumis dirbančiu specialistu. Tai viena iš sąlygų, nes paprastai konsultacijų metu Jums tenka atvirai kalbėti apie save.

Iš tiesų, gana sudėtinga išmatuoti ar aprašyti pagalbos efektyvumą, nors kai kuriose psichoterapijos kryptyse tai stengiamasi daryti.

Labai daug priklauso ir nuo Jūsų pačių motyvacijos, gebėjimo įsipareigoti, polinkio pabėgti/nepabėgti nuo sudėtingų klausimų ar situacijų.

Todėl ypač svarbu kalbėti apie visas abejones, norus, galimus rezultatus.

Dažniausiai efektyvumą vertina abu - ir klientas, ir psichoterapeutas. Kartais požiūriai ir matymas gali skirtis, tačiau svarbu apie tai kalbėti.