8 686 455 11
Reakcija į diagnozę: pirminis šokas, toliau — neigimas, sustingimas arba kovojimas
Susidūrus su liga ar jos diagnoze, pirmiausiai visuomet stebimas pirminis šokas:
- dažniausiai apibūdinamas tokiais terminais: “ negaliu mąstyti/suvokti”; “aptemo akyse”; “negaliu patikėti”, “ką dabar daryti” ir pan.
- dažniausiai tai patiria visi
- pirminio šoko trukmė – nuo kelių minučių iki labai ilgo periodo
- tai labai svarbus momentas, nes jo metu žmogus nesugeba padaryti reikalingų sprendimų dėl gydymo arba padaromi neteisingi sprendimai
Neigimas
Paprastai pasireiškia emocijų pertekliumi:
- vyrauja emocijų perteklius, todėl pacientas negali koncentruotis
- bandoma į diagnozę žvelgti tik pozityviai ir paprastai galvojama, kad išgis
- vengiama minčių, kad gali būti ir kitaip
- paprastai stebimas “aklas prisirišimas” prie gydančio gydytojo
- vengia bet kokios informacijos, kuri gali sukelti baimes ir abejones
Sustingimas
Paprastai pasireiškia izoliacija:
- vengia pokalbių apie savo būklę su visais, išskyrus gydytoją. Tačiau apskritai labai mažai bendrauja su aplinkiniais ir mažai domisi
- vengia pokalbių su savo šeimos nariais ir kontroliuoja jų kontaktus su gydytoju
- vengia bet kokių kylančių emocijų
Pasidavimas:
- užstringama pirminiame šoke,dažnai tikimasi stebuklo
- atiduoda visą atsakomybę už sprendimų priėmimą gydytojui arba šeimoms nariams
- tikisi išgelbėsiančio gydymo plano iš gydytojo
- informaciją apie ligą renka ne pacientas, o jo šeimos nariai
- dažniausiai šioje stadijoje pacientas užima bejėgio poziciją, o su gydytojais bendrauja šeimos nariai
Kovojimas
Įgalinimas atsiranda, kai:
- kai vyrauja pusiausvyra tarp loginio mąstymo ir emocijų: paprastai optimizmas ir racionalus mąstymas dera greta
- galime stebėti tokį paciento požiūrį:
- “aš galiu bandyti įveikti ligą.”
- “aš padarysiu viską, ką reikia, kad gyvenčiau su šia liga.”
- aktyviai renka informaciją ir žinias apie savo būklę ir gydymo planą
- patys domisi gydymo galimybėmis