Reakcija į ligos diagnozę

Gali pasireikšti 4 įvairiuose lygmenyse:

  • fiziniame lygmenyje
  • psichologiniame lygmenyje
  • socialiniame lygmenyje
  • dvasiniame lygmenyje

Reakcija į ligos diagnozę gali:

  • kisti dienos bėgyje ir bėgant laikui
  • gali skirtingai pasireikšti etninėse, kultūrinėse grupėse
  • ypač priklauso nuo žmogaus gebėjimo suvokti ir reikšti jausmus

Reakcija į diagnozę: pirminis šokas, toliau — neigimas, sustingimas arba kovojimas

Susidūrus su liga ar jos diagnoze, pirmiausiai visuomet stebimas pirminis šokas:

  • dažniausiai apibūdinamas tokiais terminais: “ negaliu mąstyti/suvokti”; “aptemo akyse”; “negaliu patikėti”, “ką dabar daryti” ir pan.
  • dažniausiai tai patiria visi
  • pirminio šoko trukmė – nuo kelių minučių iki labai ilgo periodo
  • tai labai svarbus momentas, nes jo metu žmogus nesugeba padaryti reikalingų sprendimų dėl gydymo arba padaromi neteisingi sprendimai

Neigimas

Paprastai pasireiškia emocijų pertekliumi:

  • vyrauja emocijų perteklius, todėl pacientas negali koncentruotis
  • bandoma į diagnozę žvelgti tik pozityviai ir paprastai galvojama, kad išgis
  • vengiama minčių, kad gali būti ir kitaip
  • paprastai stebimas “aklas prisirišimas” prie gydančio gydytojo
  • vengia bet kokios informacijos, ku...

Psichologinis lygmuo

Sužinojus ligos diagnozę, paprastai žmogus patiria labai daug ir įvairių emocijų bei jausmų. Dažniausiai patiriami jausmai tokioje situacijoje:

  • liūdesys
  • pyktis
  • baimė
  • kaltė
  • gėda
  • kartais palengvėjimas ar kiti pozityvūs jausmai

Ligos diagnozės ir pačios ligos metu gali atsirasti tokie patyrimai, kurie gali būti maišomi su depresijos diagnoze:

  • uždelstas atsakymas į klausimus
  • koncentracijos sunkumai
  • atminties sutrikimai
  • interesų įprastai veikla praradimas
  • malonumo jausmo praradimas
  • bendras nejautrumas
  • įkyrios mintys apie ligą, galimą mirtį
  • sumišimas ir dezorientacija
  • gyvenimo beprasmybės jausmas
  • bejėgiškumo jausmas
  • netikrumas savo tapatumu
  • protinis nuovargis

Socialinis lygmuo

Sužinojus ligos diagnozę, paprastai žmogus susiduria su situacijomis socialinėje erdvėje:

  • gali laikinai ar ilgam trikti šeimyniniai ir kiti ryšiai
  • gali atsirasti socialinių kontaktų vengimas
  • aplinkiniai žmonės pradeda vengti sergančių žmonių, taip sukeldami dėmesio stoką sergančiajam
  • gali atsirasti per didelė globa bei patarinėjimai sergančiajam
  • susirgęs žmogus gali jausti, kad niekas nesupranta jo tuo metu patiriamo sielvarto

Dažniausi mitai ligos atveju

Dažniausiai naudojami pasakymai, sužinojus diagnozę:

  • “aš galiu susitvarkyti pats/pati”
  • “nėra reikalo apie tai kalbėti”
  • “niekas negali suprasti, ką aš jaučiu”
  • “mano skausmas, pyktis ir baimė tiesiog praeis”
  • “laikas viską gydo”
  • “blogiausi dalykai įvyksta kitiems”
  • “jei apie tai negalvosiu – gal nieko blogo ir neįvyks”

Vengti jausmų ligos atveju žmogiška

Dažniausiai naudojami būdai, kurie padeda išvengti jausmų ligos atveju:

  • humoras
  • nekalbėjimas su kitais apie save, ligos temos vengimas
  • visiškas esamos realybės neigimas, kuris pasireiškia tokiuelgesio būdu: “nieko mano gyvenime nenutiko”

Visgi, toks vengimas gali būti pavojingas, nes:

  • laiku negaunama medicininė pagalba
  • neatliekami reikalingi tyrimai
  • nesprendžiami juridiniai klausimai
  • nesilaikoma medicinos darbuotojų rekomendacijų
  • gali trikti santykiai šeimoje

Tokių veiksnių kaip lytis, kultūra, amžius įtaka ligos atžvilgiu

  • Vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į diagnozes – moterys yra aktyvesnės gydymo prasme ir labiau įgalina save
  • egzistuoja kultūriniai skirtumai – visada reikia leisti išsakyti savo požiūrį
  • amžius turi įtakos ligos įveikimui. Vyresni žmonės yra mažiau įgalinti nei jaunesni žmonės