Draugų įtaka

Šis straipsnis - interviu buvo išspausdintas žurnale "Natūralioji medicina" - 2013 Rugpjūtis Nr.8

Draugų įtaka

Tikriausiai visi sutiksite, kad kiekvienam žmogui reikalingi draugai. Tačiau anot psichologės - psichoterapeutės Rūtos Butkutės, dažnai draugai mums daro nemenką įtaką, ir, deja, ne visada ji būna teigiama. Tačiau pašnekovė nuoširdžiai linki visiems patirti džiaugsmą, kurį dovanoja tikra draugystė.

Ar svarbūs žmogaus gyvenime draugai?

Manau, kad draugai itin svarbūs žmogaus gyvenime. Tačiau, bėgant metams, galime pasirinkti vis kitus draugus, priklausomai nuo mūsų pačių brandos, poreikių ir gebėjimo būti draugu sau pačiam ir kitiems. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad spartėjant gyvenimo tempui, tobulėjant technologijoms ir nykstant riboms tarp darbinių ir draugiškų (kolegiškų) santykių, kiek kinta ir pati draugystės sąvoka. Galbūt todėl nestebina ar net šiek tiek liūdina paradoksali situacija - kuo daugiau žmogus bendrauja darbe su kolegomis ir bendravimo tikslais naudojasi socialiniais tinklais, pavyzdžiui, Facebook, Twitter ir pan., tuo labiau stiprėja vienišumo jausmas. Žmonės nebemoka draugauti realybėje, jų gyvenime atsiranda daug nerimo, dažnas suserga depresija, neranda gyvenimo prasmės. Visa tai daro didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui ir savijautai.

Ar draugai tikrai gali teigiamai arba neigiamai paveikti mūsų gyvenimus?

Viskas priklauso nuo to, kaip mes patys vertiname save ir aplinkui mus esančius žmones, ar mokame nustatyti ribas tarp darbo ir kitų artimų ryšių ir tų apribojimų laikytis. Svarbu suvokti, kam mus reikalingi draugai. Ar jie mums reikalingi tam tikriems specifiniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, kad nesijaustume vieniši ir turėtume su kuo pabendrauti? Tokiu atveju draugai tarsi suteikia mums didesnę „psichologinę vertę“. Itin daug draugų turintieji dažniausiai jaučiasi tikrai svarbūs, ypatingi ir pan. Kita vertus, kiti atidžiai renkasi draugus ir daug laiko praleidžia su jais, nes nori gilesnio ryšio, nori patirti daug daugiau kartu su savo draugais. Juk vis dėlto giliausias žmogaus poreikis yra būti mylimam. Tai dažnai pasiekiama draugaujant, kai atsiranda artimas santykis, kuris augina asmenybę.

Nereikia savęs apgaudinėti - draugai daro mums įtaką ir mes jiems taip pat. Tačiau tik nuo mūsų poreikių, asmeninių savybių ar patirties priklauso, kas bus šalia mūsų. Galbūt tai bus žmonės, kurie leis mums būti savimi, nebijos konfliktų, nekaups nuoskaudų. Arba gali būti ir taip, kad gana paviršutiniškai bendrausime su tais, su kuriais tik smagu leisti laiką arba tik dirbama kartu. Svarbu, kad tai nebūtų beprasmiški santykiai, kurie nieko neduoda, o dar dažniau - „atima“ laiką ir energiją.

Taigi teisingas posakis: „parodyk man savo draugus, pasakysiu, koks tu“?

Nenorėčiau šio posakio vertinti vienprasmiškai. Bet iš esmės draugai tikrai daro mums įtaką, ypač jeigu su jais praleidžiame daug laiko ir mus sieja panašūs pomėgiai. Dažnai draugai būna itin artimi ir atviri, o tai reiškia, kad du žmonės vienas kitam atsikleidžia, pasitiki vienas kitu, teikia ir gauna pagalbą.

Galbūt dėl draugų įtakos yra kalta baimė nepritapti prie jų?

Manau, kad draugų įtaką lemia daug įvairių priežasčių, nėra tik vienos, pavyzdžiui, baimės. Galbūt labiausiai draugų įtaka juntama tuomet, kai nepasitikime savimi, kai kiti gali mumis manipuliuoti arba išgyvename tam tikrus krizinius gyvenimo etapus. Tuomet esame lengvai pažeidžiami ir mums ypač reikia nuoširdžios draugų pagalbos ir paramos.

Dažnai daryti įtaką sau, ypač neigiamą, leidžiame patys. Taip yra dėl ankstyvoje vaikystėje išaugusios baimės nepritapti, būti nemylimam. Dažnam iš mūsų reikalingi „stiprūs, įtakingi“ draugai. Gerai, jei tų žmonių įtaka teigiama, kelianti iššūkius ir skatinanti tobulėti. Deja, kartais būna visiškai atvirkščiai. Tačiau noras būti tokiu kaip visi dažnesnis paauglystėje. Vėliau visgi reikalinga suvokti save, savo išskirtinumą, orientuotis į savo pamatines vertybes, taip mažinant kitų įtaką savo gyvenimui.

Kartais pasitaiko, kad nuo draugų tiesiog atitolstame...

Draugų įtaka mums gali padidėti ar sumažėti dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių. Dažnai nuo draugų atitolstame dėl fizinio atsikyrimo, pavyzdžiui, jie išvyksta į kitą miestą ar net šalį. Gyvenime dažnai atsiranda naujų draugų, kurie pakeičia nebe patrauklius senuosius draugus. Draugystei didelę įtaką turi ir atsiradę mylimieji, sukurta šeima. Draugystė dažnai išyra dėl pasikeitusios socialinės padėties. Taigi reikia tikrai nemažai pastangų, kad draugystę išsaugotume.

Kas lemia draugų pasirinkimą vaikystėje? Juk neretai nuo mažens draugaujantieji visą gyvenimą išlieka artimi bičiuliai...

Vaikystė ir patyrimai jos metu daro daug įtakos mūsų gyvenimui, draugų ir visiems kitiems pasirinkimams. Tai, kokius draugus gyvenime renkamės, priklauso nuo auklėjimo, santykių šeimoje (ypač nuo santykio su mama, nes saugus, rūpesčiu paremtas santykis su ja lemia gerą socialinį ryšį su aplinka). Jeigu vaikas auga saugioje aplinkoje, kurioje su tėvais palaikomas artimas ryšys ir vaikas jaučiasi mylimas, aplinkinius jis dažniau priims kaip draugus, neatsisakys jų pagalbos. Jo draugų ratas susiformuos iš panašių į jį žmonių. Tačiau priešingai, jei pasaulis vaikui atrodys grėsmingas, artimos aplinkos žmones jis atstums arba provokuos juos savo elgesiu tam, kad pats būtų atstumtas. Be to, negalima nekreipti dėmesio ir į besiformuojančius asmenybės bruožus, pavyzdžiui, daugiau energijos turintis vaikas paprastai ieškos energingesnio draugo ir pan.

Kaip bendraamžiai paveikia paauglių asmenybes?

Paauglystė - itin jautrus laikotarpis, kai formuojasi jauno žmogaus asmenybė. Jam kyla vis daugiau klausimų - kas ir koks aš esu, kokiai grupei priklausyti ir pan.

Šiuo periodu paaugliui itin svarbu turėti draugų, dažniausiai, kuo daugiau, tuo geriau. Tuomet ir pasireiškia draugų teigiama ar neigiama įtaka. Mat paauglystė - tai vidinės sumaišties metas. Paaugliai tapatinasi su įvairių grupuočių nariais, žvaigždėmis ar tiesiog labiau visuomenėje matomais žmonėmis. Savame rate paaugliai suteikia vienas kitam pagalbą, jaučiasi saugūs, išbando vienas kito ištikimybę. Bet visada būna ir nusivylimų, o jauni žmonės tai sunkiai išgyvena. Tuomet itin reikalingas tėvų bei geranoriškų draugų palaikymas.

Kai paauglys pasirenka priklausymą tam tikrai grupei, jis kartu pasirenka ir laisves bei tam tikras ribas. Tikriausiai sutiksite, kad, pavyzdžiui, robotų kūrėjų ar šachmatininkų grupės vertybės ir nuostatos tikrai skirsis nuo gatvės grupės. Būtent visa tai ir formuoja gebėjimą būti savimi, domėtis, draugauti.

Man pačiai nors ir neišvengiamas, tačiau kiek grėsmingas atrodo paauglių tarpe itin paplitęs bendravimas kompiuteriu. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinis internautų amžius - 8 metai. Pokalbių svetainės, socialiniai tinklai, įvairūs forumai, žaidimai labai veikia besiformuojančią asmenybę. Aišku, gąsdintis nereikia, nes visa tai - dabartinės kartos galimybės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad bendravimas nerealioje erdvėje yra kiek kitoks, neatspindi tikrovės. Kaip žinia, vaikai ir paaugliai yra linkę virtualios tikrovės elementus perkelti į realų pasaulį. Todėl čia itin svarbi tėvų ar kitų vyresniųjų priežiūra bei paaiškinimai.

Ar įmanoma apsaugoti vaiką nuo blogų draugų? Galbūt tėvams neverta nervintis dėl to, nes vis tiek nieko nepakeis?

Neįmanoma apsaugoti vaiko nuo visko. Tačiau itin svarbu kurti pasitikėjimu ir tam tikromis ribomis paremtą ryšį su savo vaiku. Su juo reikia būti, kalbėtis, jausti jo nuotaikos pokyčius. Vaikas turi jausti, kad gali jumis pasitikėti, atsiverti, klausti to, kas jį neramina ar yra neaišku. Be abejo, bendravime kaip ir gyvenime bus visko: ir priekaištų, ir nekalbėjimo, ir maištavimo. Tai ypač išryškės paauglystėje. Tačiau reikia suvokti, kad šį etapą reikės iškentėti ne tik tėvams, bet ir paaugliams.

Tikriausiai draugų įtaka ryški ir vyresniame amžiuje? Ar senyvo amžiaus žmonės nėra linkę pasiduoti aplinkinių įtakai?

Manau, kad vyresniame amžiuje žmogaus charakterio bruožai paprastai tik ryškėja. Taigi jei žmogus visą gyvenimą nebuvo linkęs leisti kitiems daryti jam įtaką, vargu ar senatvėje situacija pasikeis. Ir priešingai, jei žmogus visą gyvenimą buvo linkęs atsiduoti kitų įtakai, bėgant metams draugų įtaka jam tik ryškės.

Greičiausiai nėra atlikta tyrimų būtent apie draugų įtaką vyresnio amžiaus žmonėms. Bet galima pastebėti tendenciją, kad vieniši vyresnio amžiaus žmonės linkę dažniau ir rimčiau sirgti, jie nepatenkinti gyvenimu. Taigi bendravimas, artimų žmonių buvimas šalia vyresniame amžiuje tik gerina senolių gyvenimo kokybę, didina pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

Kaip reikėtų atsiriboti nuo draugų ar aplinkos įtakos, matant, kad ji atneša neigiamas pasekmes?

Svarbiausia nebijoti būti savimi ir nebijoti nutraukti santykius, jei jie tampa destruktyvūs. Reikėtų savęs paklausti, ar su savo draugais galite būti savimi ir ar galite jais pasikliauti, ar nesijaučiate išnaudojamas. Tačiau tai nereiškia, kad draugai privalo būti tik geri ir supratingi. Draugaujant, kaip ir bet kuriuose kituose santykiuose, egzistuoja įvairūs jausmai - galima ir netgi kartais reikia supykti. Pyktis yra natūrali bei sveika reakcija. Tai leidžia patirti, kad supykus draugystė nesugriūva, atlaiko išbandymą. Tikrai nuoširdžiai linkiu pajusti, ką gali tikra draugystė.