Apie šventes

Interviu teiktas "Kauno dienos" žurnalistei 2014 01 05

"Romuvos klinikos" psichologė - psichoterapeutė Rūta Butkutė

1. Ar iš savo asmeninės praktikos pastebite, kad po švenčių padaugėja pacientų?

Aš pati ryškaus dėsningumo nepastebiu - galbūt todėl, jog psichoterapijai kreipiasi žmonės, kurie yra motyvuoti, apsisprendę ir švenčių laikotarpis neturi tam didelės įtakos. Bet kokiu atveju - psichoterapija - daug gilesnis ir nuoseklesnis procesas, kuriam reikia subręsti, turi ateiti vidinis apsisprendimas keistis, daryti sprendimus savo gyvenime. Tai yra labai individualu ir, mano manymu, nėra itin susiję su šventėmis ar pan.

2. Kokie veiksniai, Jūsų manymu, šventiniu laikotarpiu gali labiausiai sukelti žmonių dirglumą? Juos išbalansuoti?

Ko gero, veiksnių, keliančių dirglumą, tikrai daug - pvz.: skubėjimas, dovanų ieškojimas, nebaigti ar laukiantys darbai, įtampa santykiuose, finansiniai aspektai, kitų lūkesčiai ir noras juos pateisinti, vienišumo jausmas ir pan.

Tačiau kelsime sau dirglumą ar ne, labiau priklauso nuo mūsų vidinės pozicijos, kas man svarbu (santykiai ar noras pasirodyti ir pan.), požiūrio ir jausmo, kad galiu daryti įtaką savo sprendimams. Tuomet būna kiek paprasčiau - nekaltinami kiti ar aplinka, nebandoma kontroliuoti jų nuotaikų, lūkesčių, elgesio, o priimami savo norai, poreikiai. Taip didėja tolerancija, atjauta, buvimas savimi ir atsiranda šventiškesnė nuotaika.

3. Atslūgus šventinei euforijai žmonės sugrįžta į rutiną ar tai kaip nors atsispindi Jūsų pacientų nuotaikų pablogėjime?

Aš nesutikčiau, jog būna nuotaikų pablogėjimas - greičiau reikalinga tam tikra adaptacija prie įprastinių sąlygų ar veiklos. Šventės yra pokytis, kažkas neįprasta, ne viską tuomet galime numatyti ar sukontroliuoti, ir tai nėra blogai, kartais to tikrai reikia. O rutina kaip tik gali suteikti tam tikrą stabilumą, saugumą, sugrįžtama į tai, kas yra žinoma, nereikalauja pernelyg didelių resursų iš žmogaus.

4. Kaip manote, kodėl šventiniu laikotarpiu padidėja kivirčų porose?

Daugiau laiko praleidžiama kartu, kai kasdienybėje turime galimybę tarsi pabėgti ar "pasislėpti" darbuose, pomėgiuose ir pan. Intensyvesnis buvimas kartu gali paskatinti kilti nuoskaudoms, neišspręstiems konfliktams, labiau pasijunta skirtingi poreikiai, norai, vertybiniai dalykai - pvz.: kaip švęsti, pas ką švęsti, ar apskritai norisi švęsti ir pan.

Atviresnis bendravimas, savo norų ir poreikų atviras įvardijimas, leidimas sau jausti visokius jausmus - padeda kiek sumažinti konfliktų galimybes.

5. Ar yra tekę nagrinėti tokių atvejų, kai šventinis giminių susibūrimas paaštrina konfliktus tarp skirtingų amžiaus grupių? Kas tai sukelia?

Skirtingos asmenybės, kartų klausimas, vertybiniai aspektai - tikrai kels tam tikrą įtampą. Bet, vėlgi, nuo mūsų priklauso, ar tai bus destruktyvu, ar konstruktyvu. Dabar vis labiau pastebimi emigracijos aspektai- žmonės grįžta tarsi išsiilgę artimo buvimo, bet itin skiriasi požiūriai, vertinimas ar netgi čia likusių nuvertinimas. Itin skaudžiai reaguoja palikti vaikai, ypač paaugliai - jie ir pasiilgę tėvų, tačiau kartu jaučia pyktį ir nuoskaudą, kad buvo palikti. Tai jau skausmingi dalykai, kurių dažniausiai norima nematyti arba atidėti vėlesniam laikui. Todėl švenčiama, bet giliai viduje didelio džiaugsmo nėra.

6. Kaip skubėjimas, išlaidos, maisto ar alkoholio perteklius veikia žmogaus nuotaiką?

Aš manyčiau, kad labiausiai veikia bet koks kraštutinumas - ar tai būtų dėmesio neskyrimas artimiems, vartojimas daiktų, santykių, alkoholio, maisto ir nežinia dėl ko. Tam tikras savęs paklausimas, ko noriu ir kaip noriu, gali kiek padėti atstatyti pusiausvyrą ir tiesiog mėgautis šventėmis ar buvimu. Ypač, kai niekam nieko nereikia įrodyti.

7. Kokias psichologines būsenas Jums pačiai sukelia šventės?

Aš mėgstu šventiškas dienas, nes tai laisvos dienos, visada būna kažkaip kitaip - ne visada gyvenime visos šventės buvo tik geros, bet būna jų labai smagių bei jaukių. Kai išmoksti neversti savęs per prievartą kažką daryti, kai būni savimi, kažkaip atsiranda daugiau sąmoningo apsiprendimo, laisvumo, džiugaus buvimo.

8. Bendrai kalbant, Jūsų kaip psichoterapeutės nuomone, šventės žmogaus psichinei sveikatai duoda daugiu teigiamų ar neigiamų impulsų? Kodėl?

Aš manyčiau, kad vis tik daugiau teigiamų dalykų - tam tikro spontaniškumo, gerų emocijų, kontrolės ir rutinos nebuvimo žmogaus gyvenime tikrai labai reikia. Galų gale, visada smagu gauti dovanas, ypač, kai jos nuoširdžios. Žmogui reikia nuolat keistis, gauti vis kitokius impulsus, iššūkius - todėl švenčių ir kasdienybės kaita reikalinga ir adekvati.

9. Iš psichologinės pusės, kaip patartumėte pasiruošti šventėms, kad kuo mažiau būtų jaučiamas dirglumas, įtampa ir kitas psichologinis diskomfortas?

Man pirmiausiai ateina palinkėjimas - nepaverskite šventės dar vienu stresu, nesureikšminkite taip visko, kad šventė netaptų dar vienu vartojimu - santykiuose, dovanose, gyvenime. Dažnai labai paprasti dalykai teikia prasmę ir džiaugsmą - daugiau bendraukite, klausykitės kitų, atsiverkite kitokioms nuomonėms nei Jūsų, paklauskite savęs, ko Jums norisi, su kuo norisi bendrauti, o gal kaip tik nebendrauti - ir leiskite sau tai. Galbūt nepavyks iš karto, bet kažką padarysite dėl savęs. Jeigu reikia pagalbos, tiesiog paprašykite. Kai pradedame matyti save ir kitus, tikrai atsiranda daugiau atjautos, tolerancijos ir džiugesio.

10. Ar Kauniečiai linkę kreiptis į profesionalus dėl savo psichologinės sveikatos? Kas tai labiausiai skatina?

Manau, kad tikrai taip, tikrai mažėja stigma dėl kreipimosi pas psichologą ar psichoterapeutą. Kartais tiesiog reikia vienos ar keleto konsultacijų, kad žmogus priimtų sau reikiamą sprendimą. O kartais kiek ilgesnio proceso, kai reikia atrasti save, susidėlioti, išmokti nubrėžti ribas sau arba kitiems. Tikrai kyla pagarba žmonėms, kurie rūpinasi savimi ir savo jausmais, poelgiais - jie padeda ne tik sau, bet ir aplinkiniams, nes tampa labiau suprantantys, tolerantiški, atviresni, lengviau išsako savo norus, nežeisdami kitų ir pan.

O priežastys gali būti įvairios - keičiasi supratimas, gaunama daugiau informacijos, kitų žmonių teigiama patirtis, pabando kreiptis ir patiria, kad tai gali būti jiems naudinga. Svarbu rasti sau tinkamą psichologą ar psichoterapeutą ir nebijoti ieškoti.