Blogas

Perdegimo sindromas - LRT laida "Čia ir dabar"

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013666702/cia_ir_dabar_2017_04_11_14_00

Straipsnis apie emocijas

„Ne, man neliūdna. Man viskas gerai“, – sakome ir bandome nuoširdžiai šypsotis, kai tuo tarpu jaučiamės visiškai bejėgiais: iš skausmo sprogsta širdis, gerklę spaudžia ašaros. Pozityvus nusiteikimas – priešnuodis liūdesiui, baimei, įtampai ir visoms kitoms gyvenimo negandoms, jis žmogui padeda suvaldyti situaciją, išlikti ramiu ir stipriu – juk, žinia, viskas gyvenime laikina... „Tokį požiūrį skatinantys įvairių praktikų šalininkai iš dalies teisūs: teigiamos emocijos padeda gyventi kokybiškiau, greičiau sveikti, sėkmingiau siekti tikslų, – sako psichologė–psichoterapeutė Rūta Butkutė, – Tačiau, norint susitvarkyti su užplūdusiais neigiamais jausmais, reikia ne tik juos pažinti, bet išmokti priimti visokius - džiugius ar sunkius, o ne pabėgti nuo jų.. Tuo tarpu nerodomos neigiamos emoci...

Straipsnis apie lėtines ligas

Kaip susitaikyti su diagnoze – nepagydoma liga?

Ramutės Šulčienės rengtas straipsnis su psichologe - psichoterapeute Rūta Butkute

Lėtinė liga po truputį atima ne tik fizinę, bet ir psichologinę bei dvasinę žmogaus sveikatą. O be jos kovoti su liga (arba išmokti su ja gyventi) – lyg be rankų kelti sunkiausią akmenį.

Apie 60–70 proc. paliatyvių ligonių (žmonių, sergančio aktyvia progresuojančia liga su nedidele išgydymo perspektyva) išgyvena psichologinę krizę. O iki 77 proc. ypač sunkių ligonių patiria depresiją. Užsienyje, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, psichologinė pagalba priskirta prie palaikomosios medicinos kaip būtinas dalykas. O kaip yra Lietuvoje? Ar žmogui, sužinojusiam apie sunkią ligą, yra pasiūloma susitikti su psichologu?

Psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė sako, jog ligoninės...

Straipsnis apie grįžimą į darbą po motinystės atostogų: www.karjerairsveikata.lt

Kaip saugiai įsilieti į darbą po vaiko auginimo atostogų?

Vaiko gimdymas, auginimas – laikas, kai moteris atitrunka nuo darbo, kai ją domina visai kiti rūpesčiai, kai ji pamiršta apie karjerą. Tiesa, vienoms – tai nuostabus vaiko stebėjimo metas, o kitos – gana greitai pavargsta nuo namų, joms trūksta veiklos ir jos nori kuo skubiau grįžti į profesiją. Kaip saugiai ir be didelių stresų sugrįžti į darbą? Juk galėjo pasikeisti kolektyvas, o ir į Jūsų vietą galėjo būti priimtas kitas darbuotojas?

  1. Kaip nuspręsti kada geriausiai grįžti į darbą po vaiko auginimo atostogų? Kokio amžiaus turėtų būti vaikas? Ar yra kokios rekomendacijos?

Sprendimą dėl grįžimo į darbą - anksčiau ar vėliau - po vaikelio auginimo atostogų lemia daugelis veiksnių - pačios mamos asmenybė, vaikelio poreikiai ir sveik...

Apie šventes

Interviu teiktas "Kauno dienos" žurnalistei 2014 01 05

"Romuvos klinikos" psichologė - psichoterapeutė Rūta Butkutė

1. Ar iš savo asmeninės praktikos pastebite, kad po švenčių padaugėja pacientų?

Aš pati ryškaus dėsningumo nepastebiu - galbūt todėl, jog psichoterapijai kreipiasi žmonės, kurie yra motyvuoti, apsisprendę ir švenčių laikotarpis neturi tam didelės įtakos. Bet kokiu atveju - psichoterapija - daug gilesnis ir nuoseklesnis procesas, kuriam reikia subręsti, turi ateiti vidinis apsisprendimas keistis, daryti sprendimus savo gyvenime. Tai yra labai individualu ir, mano manymu, nėra itin susiję su šventėmis ar pan.

2. Kokie veiksniai, Jūsų manymu, šventiniu laikotarpiu gali labiausiai sukelti žmonių dirglumą? Juos išbalansuoti?

Ko gero, veiksnių, keliančių dirglumą, tikrai daug - pvz.:...

Apie kūno kalbą

Kūno kalba - tai žmogaus bendravimas, naudojant gestus, judesius, prisilietimus, fizinę laikyseną, veido ir akių išraišką. Kūno kalba visada suteikia papildomos informacijos apie žmogaus charakterį, emocijas ir reakcijas.

Kūno kalbos ženklai yra keturis kartus efektyvesni nei žodinė kalba, tačiau dažnai jie kyla nesąmoningai. Žmogus gali sustabdyti ir nekalbėti, bet jis niekaip negali sustabdyti kūno kalbos.

Draugų įtaka

Šis straipsnis - interviu buvo išspausdintas žurnale "Natūralioji medicina" - 2013 Rugpjūtis Nr.8

Tikriausiai visi sutiksite, kad kiekvienam žmogui reikalingi draugai. Tačiau anot psichologės - psichoterapeutės Rūtos Butkutės, dažnai draugai mums daro nemenką įtaką, ir, deja, ne visada ji būna teigiama. Tačiau pašnekovė nuoširdžiai linki visiems patirti džiaugsmą, kurį dovanoja tikra draugystė.

Kas gali padėti, kai naujagimis gimsta anksčiau laiko?

Šis mano straipsnis rengtas nevyriausybinei organizacijai - "MP-mamos pienas": https://www.facebook.com/MP.mamosPienas

Kūdikio gimimas anksčiau laiko - itin stresinė situacija visai šeimai, kuri tikrai sukelia įvairias emocines reakcijas. Visos kylančios emocijos yra natūralios, reikalingos, kad vaikelio mama ir visa šeima galėtų kuo greičiau priimti ir susitaikyti su šia situacija.

Yra nustatyta, kad visos mamos ir kiti šeimos nariai patiria pirminio šoko reakciją, kai vaikelis gimsta per anksti. Ši reakcija gali pasireikšti ir trukti nuo kelių minučių iki tikrai ilgo periodo - kartais netgi iki metų laiko.

Tai tikrai svarbus momentas, nes tokiu metu mažai bendraujama, dažnai išgyvenamas bejėgiškumo jausmas. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, šioje fazėje galima i...

Emocingumas ir jo įtaka žmogaus elgesiui

Emocingumas apibūdinamas kaip tam tikras reagavimas („pralaidumas“) į išorinį pasaulį. Emocingumas gali būti vertinamas kaip žemas, vidutinis ir aukštas.

Žemo emocingumo asmenys save vertina kaip pilnai susiformavusias asmenybes, kurioms nėra jokio poreikio keistis. Tokiems žmonėms nekyla nerimo ar abejonių, kas ir kokie jie yra. Žemo emocingumo asmenys nereaguoja į neigiamą grįžtamąjį ryšį apie juos, nes jaučiasi pasitikintys savimi.

Žmonės su vidutiniu emocingumu yra jautrūs aplinkos pokyčiams, tačiau jie išlieka stabilūs ir geba adekvačiai bei racionaliai prisitaikyti prie aplinkos. Jie jaučiasi patenkinti tokie, kokie yra, tačiau lygiai taip pat geba ir keistis, jeigu to reikia arba jie to nori patys.

Tuo tarpu aukšto emocingumo žmonių savastis nuolat kinta, todėl galima teigti, jog tokiems asmenims trūksta pasitikėjimo savimi. Tokie asmenys į pastabas ar grįžtamąjį ryšį linkę reaguoti labai asmeniškai, bandys save nuolat tobulinti. Tai pernelyg jautrūs, siekiantys suprasti kitus asmenys.